peikti

peikti
1 peĩkti, -ia, -ė tr. 1. SD139, R, K nepalankiai vertinti, kelti neigiamas savybes: Neeisiu pas ją, kad taip peikia, t. y. šiušina J. Tiek supročio (supratimo): žino, kad giminė – peĩkia vis tiek Rz. Ir geriausią anytą marti peikia TŽIII381. Jau te ne moma, kur savo vaikus peĩkia Dglš. An turgaus savo peĩksi – neparduosi Mžš. Ir mūsų nepeiktini laukai J.Jabl. Nei ans peĩkė, nei ans keikė – neblogas buvo žmogus Kl. Žmonys peĩkia, kad ji (išrinktoji mergina) niekam varta Mžš. I balsas buvo nepeĩkiamas (neblogas) Str. Darbą gavau ne teip labai peĩktiną Grl. Vasara, rods, buvo nepeiktina, nes buvo gerai šilta BsPIII78. Eikš, mano bernyti, visų peikiamasis, kaip bijūnytis, darže skinamasis! RD70. | Agrestai nė kokio grunto nepeika, užvis vienok mėgsta žemę juodą S.Dauk. ^ Kas peikia, – sau teikia, kas giria, – kitam skiria Ps. Kas save giria, kitą peikia LTR(Viln). Kas savo prekę peiktų, būtų metamas iš turgaus LTR(Lkv). Katilas puodą peikia, o abu suodžiu PPr372. To niekas nepeikia, kas nieko neveikia Tr. Nepeik pietų, kol alkanas PP218. Negirk pradžios, kad nepeiktum pabaigos PP215. Višta dėl to vandenį peikia, kad plaukti nemoka J.Dov. Giriamo neišpeiksi, peikiamo neišgirsi LTR.
peiktinaĩ adv. BŽ22, Šv: Tėvams neįtiko niekuo. Ką tik Katrė darė, vis peiktinai Žem. Antanas dabar gyvena nepeiktinai (neblogai) Zr. | refl. tr.: Jie vienas kitą peikiasi Ėr.
2. R, I, N niekinti, nevertinti: Peikiu, niekinu, ažu nieką turiu SD58. Įstumki peklon neteisūsius, tavo vardą peikiančius Mž400. Jozefas galėtų mus peikti ir užmokėti visą smirdystę, kurią mes jam padarėm BB1Moz50,15. Todėlei peikė (paraštėje nekentė) jį filistai BB1Moz26,14. Veizdėk, bau nori tu ... prisiversti pakūtą daryti, alba griekus peikti BPI69. Nepeikia Viešpatis ... verksmo anų moterų, kuris iž geros širdies eit DP175. | refl.: Atvažiuokite, nesididžiuokite, atjokite, nesibijokite, ateikite, nesipeikite tiesiu vieškeliu, kurs akmenimis grįstas (iš kvieslio oracijos) rš. Nesipeikigi ... nobažnyste mūsų MKr20. Žmonėmis griešnomis nesipeikia SE153. 3. refl. Alk, Ar, Vv skųstis, būti nepatenkintam savo būkle: Nesipeikiù – gera vieta, geri žmonės Jrb. Ji prieglaudoj peĩkiasi Šn. Gyvenu neblogai, gyvenimu nesìpeikiu Mrj. ^ Ir vištos nesipeikia, kai grūdų paberi rš. \ peikti; atpeikti; įpeikti; išpeikti; nupeikti; papeikti; supeikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • peikti — pei̇̃kti vksm. Visi̇̀ ją̃ pei̇̃kia už netvar̃ką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • peikti — 2 peĩkti, ia, ė tr. kapoti, kirsti peikena: Peĩkia, peĩkia ledą ir jau dugną pasiekė Švnč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ПЕКОЛС — Пикулюс (Pecols, Pocols, Pocclus, Poccolus, Picullus, Pykullas), в прусской мифологии бог подземного царства и тьмы. Наиболее достоверно реконструируемая форма *Pikulas; ср. др. прус. pikûls, «чёрт»; латыш, pikuls, pikals, литов. piktas, «злой,… …   Энциклопедия мифологии

  • Fehde — Sf erw. obs. (10. Jh., feidosus, exfaida 8. Jh.), mhd. vē(he)de, ahd. (gi)fēhida, mndd. vede , mndl. ve(e)de Stammwort. Aus wg. * faih iþō f. Feindseligkeit , auch in ae. fǣhđ(u), afr. fāithe, fēithe, Abstraktbildung zu dem Adjektiv wg. * faiha… …   Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

  • alkinimas — sm. (1) K, alkìnimas (1), alkinimos ind. → alkinti: Tu mus šiandien prialkinai, ale tas alkìnimas tau į naudą neišeis Skr. Ir teip iškaršusi vasarose vienok nuog alkinimų neliaubės DP53. | refl.: Sakymas trumpas vieno daktaro seno apie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ambavoti — ×ambavoti, oja, ojo (l. hanbować) tr. BBTob3,7 peikti, šmeižti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpeikti — 1 atpeĩkti, ia, àtpeikė tr. Gl, Mrj, Lp atkalbėti, atbaidyti, atgrasinti peikiant: Peikė, peikė ir àtpeikė Dkš. Jei ženysiuos, man jos niekas neatpeĩks Rm. Katrą (merginą) padaboja, tą žmonės atpeikia LTR(Sln). ^ Atpeikė kaip katei kačiukus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atžioti — 1. tr. išžioti (burną, nasrus, snapą): Arklys prusnas turia atžioti Plšk. Vienas judviejų burną atžiojęs tarė rš. Ugnį bekūrenant ir beatslenka smakas šnypšdamas, nasrus atžiojęs jį praryt Jrk9. | prk.: Kursai savo dūšią atžioja kaip peklą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”